Jogos Medis » Ajengaro mintys apie jogą

Ajengaro mintys apie jogą

„Prieš 2.500 metų Patandžalis neskirstė pasaulio į Rytus ir Vakarus. Priešingai, joga vadinama „sarvabhauma“ – universalia kultūra“.
„Joga veikia jūsų sąžinę. Joga veikia jūsų sąmonę. Joga veikia jūsų intelektą. Joga veikia jūsų jausmus. Joga veikia jūsų kūną. Joga veikia jūsų jutimo organus. Todėl ji vadinama globaliniu menu (universalia kultūra)“.

„Mes turime įtraukti savo filosofiją į kasdienybę, kad ji atsispindėtų kasdienio gyvenimo džiaugsmuose ir rūpesčiuose“.
„Lavindamas kūną, protą ir sąmonę, žmogus įveikia proto trūkumus, suteikia pusiausvyrą jausmų buveinei – širdžiai – ir sustiprina intuiciją“.

„Joga tarnauja individualiam augimui. Jos tikslas – pašalinti fizinius, emocinius, intelektinius ir dvasinius trūkumus. Ji sukurta tam, kad padėtų įveikti nukrypimus ir negalias, kančias ir vargus“.

“Joga – tai tiltas tarp kūno sąmoningumo ir proto. Kada tarp jų nėra ryšio, atsiranda skilimo jausmas, ko pasekoje atsiranda ligos“.

„Joga – senovės tradicinis mokslas, kuris išliko iki mūsų laikų kaip būdas įgyti būtiną atsparumą gyvenime. Ji reikalauja iš mūsų ne tik stipraus kūno, bet ir sąmoningumo ir koncentruoto proto“.

„Daugelis šiuolaikinių žmonių taip mažai panaudoja savo kūną, kad pradeda jo nebejausti“.

„Joga moko atlikti judesius sąmoningai, paverčiant juos veiksmu. O veiksmas – tai judėjimas, persunktas intelektu“.

„Jogos dėka aš iš priklausomos būtybės tapau sąmoningu žmogumi, paversdamas savo gyvenimą prasmingu“.

„Nors daugelis ieško prasmės aukštybėse, ji yra žymiai arčiau, ji slepiasi jūsų viduje, ir kiekvienas iš jūsų gali tuo įsitikinti, įvykdęs savo asmeninę kelionę į mažos visatos centrą, kuris yra jumyse“.

„Joga praplečia kūrybinį gyvenimo potencialą“.

„Šiuolaikiniai žmonės atskyrė kūną nuo proto ir išvijo sielą iš kasdienio gyvenimo, pamiršę, kad tik šiai trijulei esant sveikai, žmogus išlieka stabilus“.

„Sveikatos nenusipirksi, jos neįsigysi, prarijus tabletę – ji užsidirbama prakaitu“.

„Tik sveiki augalai ir medžiai gausiai žydi ir dera, panašiai kaip ir stiprus žmogus

tiesiog spinduliuoja laime ir džiaugsmu, tarsi saulė apdovanodamas mus spinduliais“.

„Medis pradeda augti iš sėklos – stiebas, šakos ir lapai išauga vėliau – jo evoliucijos kelias veda link išorės. Vidinė kelionė, priešingai – prasideda nuo lapų, ir veda sėklos link“.

„Smegenys, jogos požiūriu, yra sąmonės periferija. Nuo jų reikia judėti gilyn, šaknų link. Būdami pernelyg užstrigę savo galvose, mes prarandame ryšį su visomis kitomis kūno dalimis“.

„Dėka didelių gyvenimo tempų mes pamirštame apie kūną ir protą, ir jie, savo ruožtu, pradeda tempti vienas kitą į priešingas puses, išeikvodami mūsų energiją“.

„Bet kokia liga skaldo jus į dalis, tuo tarpu viskas kas jus riša – veikia gydančiai“.

„Atlikdami asanas, mes padedame kraujui pasiekti pačias giliausias ir tolimiausias kūno sritis, o pamaitintos ląstelės lieka sveikos. Jeigu nėra lietaus, ateina sausra ir badas, o jei jūs neužsiimate joga – nedrėkinate savo kūno, – sausra ir badas į jūsų kūną ateina neišgydomų ligų pavidalu“.

„Jei kartais pasitaiko nelaimingų atsitikimų, tai dėl to kalta ne joga, o mokinių agresyvumas“.

„Jogai galioja viena taisyklė, kurią turite suprasti: silpniausia dalis yra veiksmo šaltinis“.

„Joga yra ištempimas. Ištempimas, suteikiantis kūnui galimybę atsipalaiduoti pačiam. Tai – natūralus atsipalaidavimas“.

„Bet kuriai jogos pozai atlikti reikia dviejų dalykų – krypties pojūčio ir svorio centro“.

„Į jogos pratybas žiūrėkite kaip į savo gyvenimo dalį, raskite joms laiko tarp savo įprastinių reikalų“.
„Visa kas daroma priešokiais, priešokiais ir veikia“.

„Senosios Indijos jogai buvo šeimų tėvai, ir jogos viršūnių pasiekė gyvendami kasdienių rūpesčių sūkury, apsupti vaikų ir namiškių“.

„Protas turi būti kūne, o ne galvoje. Pasistenkit nukreipti dėmesį į vidų, o ne į išorę, nesirūpindami, ką pamatys kiti“.

„Vidinis susitelkimas – svarbesnis už bergždžią tikėjimąsi greito progreso“.

„Galva – intelekto talpykla, širdis – emocijų indas, ir jie turi dirbti su kūnu darniai“.

„Mes išvystome tokius stiprius jutimus, kad kiekviena mūsų kūno ląstelė virsta vidine akimi“.

„Asanų praktika neša intelektą į ląstelinio kūno paviršių per ištempimą, o fiziologinio kūno per pozos išlaikymą. Atskyrimas – tai svarstymo procesas, be kurio mes neapsieiname mūsų dviveidiškame pasaulyje“.

„Dvasinis intelektas, tai yra išmintis, gimsta tik tada, kada atskyrimas liaujasi. Išmintis priima tik vienybę“.

„Kada mes išsilaisvinsime iš fizinių negalavimų priespaudos, emocinio nestabilumo ir proto spąstų, prieš mus atsivers sielos vartai. Tokiai būsenai fizinio meistriškumo nepakanka. Būtina išpildyti asaną ne kaip paprastą fizinį pratimą, bet kaip būdą suvokti kūną ir padaryti jį harmoningą su kvėpavimu, intelektu, protu, sąmone ir giliausia savo esybe“.

„Asana turi būti stabili, rami visuose kūno, proto ir sielos lygiuose. Tai – išbaigto kūno stiprybė, nesiblaškantis intelektas ir geraširdiškumas. Asanų menas pagimdo kūne jėgą ir stabilumą, kas būtina, kad išlaikyti ir padidinti energijos tekėjimą, kurį atneša pranajama. Štai kodėl Patandžalis tvirtino, kad pranajama stovi laipteli aukščiau už asaną“.

„Patandžalis perspėjo, kad jei bazė nebus tvirta, tai išsiverš gailėjimusi, neviltimi, nelygiu kvėpavimu ir kūno nestabilumu“.

„Jūs būsite pasiruošę, kai jūsų kūnas ir nervai taps pakankamai stiprūs, o emocijos ir protas – stabilūs“.

„Tereikia tik liautis galvoti apie kažkokį tai rezultatą, ir praktika tuoj pat virsta gilia patirtimi“.

„Prana – energija, persmelkianti visatą visuose jos lygiuose“.

„Pranajama – tai tiltas tarp fizinio ir dvasinio proceso. Tai mokslas apie kvėpavimą, leidžiantis kurti, paskirstyti ir palaikyti gyvybinę energiją“.

„Asana, pranajama ir pratjahara – pagrįsti technikomis, jas galima paaiškinti ir pataisyti. Dharana, dhyana ir samadhi – tai būsenos, pasiekiamos tik savo patirties keliu, jos nepasiduoda aiškinimams ir mokymams. Atsipalaidavimo – priešingai, galima ir būtina mokytis. Bet tai ne tas pats“.

„Meditacija (dhyana) priskiriama prie aukštesnių protinių sugebėjimų,

kurie reikalauja specialaus pasiruošimo, ir asanų mokymasis yra puiki paspirtis tam“.

„Samadhi – tai tiesiog būsena, kurioje jūs jaučiate absoliučią kūno, proto ir sielos vienybę“.

space

„Aš pasiruošęs pasidalinti viskuo, ko išmokau, o mano griežtumas – tai ne daugiau kaip potraukis išpildymo tikslumui, kad mano mokiniams netektų taip kentėti nuo klaidų ir sunkumų, nuo kurių kentėjau aš pats“.


Čia panaudotos B.K.S. Ajengaro mintys iš jo knygų:

„Jogos Medis“ Alma Littera 2006 ;

„Cвет жизни: йога“ Fashion Books „Maskva“ 2007